Tauragės AP tolimojo susisiekimo autobusų eismas
švenčių dienomis
KOVO 10 D.
(TREČIADIENĮ) – PENKTADIENIO TVARKARAŠČIU; KOVO 11 D.
(KETVIRTADIENĮ) – ŠEŠTADIENIO TVARKARAŠČIU; KOVO 12 D.
(PENKTADIENĮ) – SEKMADIENIO TAVRAKARAŠČIU ( KAUNAS 14.25 VAL., KLAIPĖDA
15.40 VAL. IR ŠIAULIAI 6.15 VAL. – NEVAŽIUOS) KOVO 13 D.
(ŠEŠTADIENĮ) – SEKMADIENIO TAVRAKARAŠČIU ( KAUNAS 14.25 VAL., KLAIPĖDA
15.40 VAL. IR ŠIAULIAI 6.15 VAL. – NEVAŽIUOS) KOVO 14 D.
(SEKMADIENĮ) – SEKMADIENIO TVARKARAŠČIU;
Iš
Tauragės į kitus miestus neatvykę autobusai nebus pakeičiami
kitais.
Klaipėdos
miesto savivaldybė kartu su Policijos departamentu prie Vidaus reikalų
ministerijos bei Všį „Klaipėdos keleivinis transportas" organizuoja atšvaitų
dalinimo akciją. Ji rengiama siekiant užtikrinti pėsčiųjų saugumą kelyje.
Akcijos partneriai
– bendrovės „Gintarinis vairas", „Pajūrio autobusai" bei „Klaipėdos autobusų
parkas" įsigijo 600 atšvaitų, kurie bus išdalinti atokiau nuo Klaipėdos miesto
centro gyvenantiems moksleiviams ir kitiems pėstiesiems.
Atšvaitus
dalins 4-ojo (Girulių kryptis), 17-ojo (Plytinė, Labrenciškės), 11-ojo
(Lėbartai) ir 14-ojo (Tauralaukis) maršrutų autobusų vairuotojai.
Ši akcija –
viena iš priemonių siekiant mažinti eismo įvykių, kurių metu nukenčia pėstieji,
skaičių.
Policijos
departamentas atkreipia savivaldybių dėmesį į tai, kad nereguliuojamos pėsčiųjų
perėjos dažnai būna nepakankamai apšviestos.
Ankstyvą
pavasarį eismo sąlygos paprastai būna sudėtingesnės, tad ir nelaimių kelyje
rizika didesnė. Dažniausiai pėsčiuosius transporto priemonės partrenkia ir
mirtinai sužaloja neapšviestose miestų gatvėse, užmiesčio keliuose, kai
pėstieji eina važiuojamąja kelio dalimi. Tamsiuoju paros metu ar esant prastam
matomumui šie eismo dalyviai dažniausiai nesegi atšvaitų, nevilki ryškiaspalvės
liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, nesineša šviečiančio žibinto.
2009
metais Lietuvoje užregistruoti 3 tūkst. 827 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo
žmonės. Žuvo 370 žmonių, 4 tūkst. 459 sužeisti. Palyginti su 2001 metais,
įvykiuose žuvo 47,6 proc. mažiau žmonių.
Palyginti su 2008 metais, eismo įvykių skaičius sumažėjo 20,2 proc. (arba
užregistruota 968 įvykiais mažiau), žuvo žmonių 25,9 proc. mažiau (arba 129
mažiau), sužeista 23,4 proc. mažiau (arba 1 359 mažiau).
Lietuvos kelių ir tiltų statybos bendrovė „Kauno
tiltai", statanti antrąjį tiltą į Nemuno salą, jau baigė įrengti tilto
atramas ir artimiausiu metu betonuos perdangą.
„Šio mėnesio viduryje planuojame tilto perdangos
betonavimo ir metalinių pastolių montavimo panduso perdangos įrengimui
darbus. Visi darbai vyksta sklandžiai ir pagal numatytą grafiką.
Tikimės eismą tiltu paleisti nuo rugsėjo 1 dienos",- sakė įmonės „Kauno
tiltai" techninis direktorius Vitalijus Popovas.
Šiais metais antrojo tilto į Nemuno salą statyboms
užbaigti tikimasi gauti beveik 5 mln. litų iš Lietuvos Kelių direkcijos
prie Susisiekimo ministerijos.
„Iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos šiais
metais turėtume gauti 4,8 mln. litų tilto užbaigimui. Džiaugiamės
„Kauno tiltų" sparčiu atliekamų darbų tempu ir geranorišku
bendradarbiavimu", - pažymėjo Kauno miesto savivaldybės Statybų
skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.
Statomo tilto į Nemuno salą tilto ilgis - 89,66
metrai, panduso ilgis - 65,75 metrai. Bendras trijų eismo juostų tilto
plotis bus 14,6 metro.
2008 metais buvo atidarytas naujai pastatytas kitas
tiltas į Nemuno salą. Jis dabar intensyviai naudojamas Kauno pramogų ir
sporto rūmų statyboms. Šį tiltą taip pat pastatė „Kauno tiltai".
Apie naująjį tiltą skaičiais:
* Tilto perdangos įrengimui prireiks 1930 m3 aukštos kokybės betono, 172 t armatūros, 46 t pluoštinės armatūros (lynų).
* Ant tilto bus paklota 2600 m2 klijuojamos hidroizoliacijos, 685 t asfaltbetonio dangos, įrengta 277m apsauginių turėklų.
* Jau įrengta 560 vnt. gręžtinių polių, kurių
įrengimui panaudota 795 m3 betono, 75t armatūros. Susumavus visų polių
gręžinius, gautųsi 5 km ilgio gręžinys.
Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras prisijungė prie
Kauno medicinos universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto studentų
iniciatyvos pamokyti kauniečius saugaus elgesio gatvėse, įgyvendinant
projektą „Saugaus pėsčiųjų elgesio gatvėse skatinimas 2010".
Projekto
metu Kauno medicinos universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto
studentai - Giedrė Pacevičiūtė, Žydrūnė Viselgaitė, Aurimas Petrauskas,
Rytis Bartusevičius, Marija Kudrevičiūtė - stebėjo dvi Kauno miesto
perėjas (Šiaurės pr. 91 ir Eivenių g. 4) ir perspėjo nedrausmingus
kauniečius bei apdovanojo drausminguosius Kauno miesto savivaldybės
Visuomenės sveikatos biuro atšvaitais.
Kauno miesto savivaldybės
Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistės A.
Didžiokienės nuomone, tokia iniciatyva labai sveikintina. 2009 m.
Lietuvoje eismo įvykių perėjose metu žuvo 59 žmonės, 349 buvo sužeisti.
Akivaizdu, jog tiek vairuotojai, tiek patys pėstieji ne visada elgiasi
taip, kaip reikalauja kelių eismo taisyklės.
Kauno medicinos
universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto studentams išanalizavus
stebėjimų duomenis paaiškėjo, kad iš ne per perėją ėjusių žmonių nė
vienas neturėjo atšvaito ir net 66 proc. jų atsakė, kad visada vaikšto
ne per perėjas. Iš tų žmonių, kurie vaikšto per perėjas, atšvaitus
turėjo tik 2 proc.
2010 m. kovo 11 d. (ketvirtadienį) tolimojo
susisiekimo maršrutais autobusai važiuos šeštadienio tvarkaraščiu,
vietinio (miesto ir priemiesčio) maršrutais sekmadienio tvarkaraščiu.
Nevažiuos autobusai į : Aleksandravėlę 14.25 val. ir Bučiūnus 15.30 val.
2010 m. kovo 12 d; 13; 14 dienomis visais maršrutais autobusai važiuos sekmadieniniu tvarkaraščiu.
2010 m. kovo 12 d. nevažiuos autobusai į: Aleksandravėlę 14.25 val. ir Bučiūnus 15.30 val.
Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) šių
metų vasarį aptarnavo 84 242 keleivius - 11 proc. daugiau nei per tą
patį laikotarpį pernai. Antrąjį šių metų mėnesį žymiai išaugo skrydžių
skaičius (27 proc.) ir per oro uostą gabentų krovinių kiekis (29 proc.).
Per dvejus šių metų mėnesius TVOU aptarnauti 173 196 keleiviai - 2,5
proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Lyginamuoju laikotarpiu
skrydžių padaugėjo 15 proc.
„Geri šių metų rezultatai rodo, kad aviacijos verslas sparčiai
lipa iš duobės, kurioje buvo 2008-2009 metais. Skrydžių Vilniuje
daugėja sparčiau nei aptarnautų keleivių. Tai rodo, kad skrydžių
pakanka, tačiau rinka kol kas nėra pasirengusi priimti visos Vilniaus
oro uoste dirbančių oro bendrovių pasiūlos. Norint, kad keleivių
srautas augtų, labai svarbus visų turizmo rinkos dalyvių indėlis.
Vilnių pasiekti galima nesunkiai, tačiau norintys neužpildo orlaivių",
- sako TVOU generalinis direktorius Tomas Vaišvila.
Vasarį sostinės oro uoste pasikeitė ir populiariausios kryptys –
aplenkusi Rygą, populiariausia kryptimi tapo Kopenhaga. Kitos
populiarios išlieka Prahos, Dublino, Londono kryptys.
Tarp Baltijos šalių oro uostų Vilnius įsitvirtino antroje vietoje
po Rygos. Taline per dvejus šių metų mėnesius keleivių srautas,
lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo apie 10 proc.,
skrydžių – apie 8 proc.
TVOU šiemet planuoja aptarnauti apie 2 mln. keleivių. Kovo
pabaigoje iš Vilniaus bus galima skristi 25 reguliariosiomis kryptimis.
Ministrų kabinetas pritarė Susisiekimo
ministerijos siūlymui sumažinti rinkliavas į Klaipėdos valstybinį jūrų
uostą įplaukiantiems kruiziniams bei trampiniams (neturintiems
nustatyto tvarkaraščio) laivams. Tai turėtų padidinti Klaipėdos
valstybinio jūrų uosto konkurencingumą kitų Baltijos jūros uostų
atžvilgiu.
„Privalome lanksčiai reaguoti į rinkos pokyčius ir kaimyninių jūrų
uostų kainų politiką, kad padidintume Klaipėdos uosto patrauklumą ir
konkurencines galimybes. Neabejoju, kad sprendimas sumažinti rinkliavas
padės pritraukti į Klaipėdą daugiau laivų ir duos ilgalaikį ekonominį
efektą", – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Siekiant pritraukti daugiau kruizinių laivų, siūloma anksčiau
pradėti teikti nuolaidas pakartotinai per kalendorinius metus į
Klaipėdą atplaukiantiems laivams. Numatoma, kad 20 proc. nuolaidą
kruiziniai laivai turėtų gauti ne nuo trečio, o jau nuo antro įplaukimo
į Klaipėdos uostą, o 50 proc. nuolaidą – ne nuo devinto, o nuo ketvirto
įplaukimo. Atsižvelgiant į kaimyninių uostų patirtį, manoma, kad
mažesnės rinkliavos gali paskatinti į Klaipėdą atplaukti dvigubai
daugiau kruizinių laivų.
Mažesnes rinkliavas taip pat numatoma taikyti trampiniams
krovininiams (ro-ro) ir krovininiams-keleiviniams (ro-pax) laivams,
pritaikytiems vežti ratines transporto priemones, bei trampiniams
konteineriniams laivams. Tokie laivai aptarnauja vienkartines krovinių
siuntas, dėl jų kaskart varžosi po keletą kaimyninių uostų.
Siūloma rinkliavas krovininiams laivams (ro-ro), įplaukiantiems į
Klaipėdos uostą ne mažiau kaip du kartus per savaitę, sumažinti iki
dydžio, taikomo ro-pax laivams.Tada krovininiams laivams būtų taikomas
toks pats rinkliavos dydis, kaip ir analogiškiems
krovininiams-keleiviniams – tai sudarytų palankias sąlygas laivybos
linijų plėtrai.
Klaipėdos uosto rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro
Drungilo teigimu, Klaipėdos uostas turi didžiulį potencialą aptarnauti
daugiau krovininės laivybos linijų. Krovininėmis linijomis,
gabenančiomis transporto priemones, Klaipėdos uostas galėtų būti
sujungtas su Didžiosios Britanijos, Olandijos, Belgijos, Prancūzijos,
Ispanijos uostais. Jau dabar ratinės transporto priemonės pagal krovos
apimtis Klaipėdos uoste nusileidžia tik naftos produktams ir trąšoms.
Kad ro-ro ir ro-pax laivais nebūtų nuostolinga gabenti palyginti mažus krovinių kiekius, siūloma perpus sumažinti tonažo rinkliavą,
kai kroviniai užima mažiau nei pusę laivo talpos. Apskaičiuota, kad šis
kiekis atitinka vidutiniškai 75 krovinines transporto priemones –
treilerius, roltreilerius, konteinerius ant važiuoklės ar traukinio
vagonus. Tais atvejais, kai į laivą ar iš laivo kraunamas krovinys yra
mažesnis nei 75 krovininio transporto vienetai, numatoma rinkliavą už pakrautų ir iškrautų transporto priemonių skaičių sumažinti iki 50 proc.
Dėl techninių priežasčių šių metų kovo 8 d. nevažiuoja traukiniai:
Nr. 17 Vilnius-Klaipėda, iš Vilniaus išvykstantis 6.30 val., į Klaipėdą atvykstantis 11.03 val.;
Nr. 19 Vilnius-Klaipėda, iš Vilniaus išvykstantis 9.00 val., į Klaipėdą atvykstantis 13.51 val.;
Nr. 20 Klaipėda-Vilnius, iš Klaipėdos išvykstantis 11.39 val., į Vilnių atvykstantis 16.14 val.
Traukinys
Nr. 18 Klaipėda-Vilnius iš Klaipėdos išvykęs 6.25 val.,važiuos maršrutu
Klaipėda-Jonava, nuo Jonavos iki Vilniaus keleiviai bus vežami
autobusais.
Solaris atstovai patikino, jog ir
šiemet autobusų gamintojas plės savo asortimentą naujomis transporto
priemonėmis ir
technologijomis.
Antrajį šių
metų pusmetį planuojama pradėti serijinę tarpmiestinių Solaris
InterUrbino autobusų gamybą. Europos poreikiams pritaikytas autobusas
bus ne vienintelė naujiena, pranešama, jog komercinių transporto
priemonių parodoje Hanoveryje bus pristatytas miesto hibridinis
autobusas.
Autobusas buvo kurtas glaudžiai bendradarbiaujant
su Vokietijos specialistais. Kuriant transporto priemonę daug dėmesio
buvo skiriama jos pritaikymui konkrečiai vietovei, konkrečiam
operatoriui.
Tuo
pačiu metu „Solaris Bus & Coach" tęsia mokslinius tyrimus
siekiant suprojektuoti visiškai elektra varomą autobusą.
Solange
Olszewska, Solaris CEO: „Šį autobusą rinkai
planuojame pristatyti 2015 metais. Kita vertus, kitų metų kovą švęsime
savo penkioliktąjį gimtadienį, todėl mūsų klientai gali tikėtis
staigmenos." Parengta
pagal Busworld.org informaciją.
Madrido meras Alberto
Ruiz-Gallardónas neseniai paskelbė, jog pradėtas rengti reglamentas,
kuriuo siekiama neleisti pirkti naujų taksi automobilių ir autobusų,
varomų dyzelinu.
Sprendimas
buvo priimtas dėl to, kad šios transporto priemonės išskleidžia per
daug NO2.
Madridas gali tapti pirmuoju miestu Europoje,
kuriame ribojamas dyzelino naudojimas dėl aplinkosaugos priežasčių.
Savivaldybės atstovai teigia, kad operatoriai nebus verčiami pirkti
specialių technologijų, tiesiog naujasis reglamentas leis lengviau
kontroliuoti CO2 ir NO2 emisiją.
Ispanijos mieste šiemet pradės važinėti 60 naujų
autobusų, iš kurių 80% bus varomi suskystintomis gamtinėmis
dujomis.
