Viešojo transporto entuziastai!

© Stock.xchng archyvo nuotr.

Šiandien Savivaldybės kolegijos nariai pritarė siūlymui skelbti naują miesto gatvių važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo plastiku viešąjį konkursą.

Esama sutartis su plastiku ženklinančia įmone baigsis gegužės mėnesį. „Turime rimtų priekaištų darbus atlikusiai įmonei dėl nevisiškai ir ne laiku įvykdytų įsipareigojimų, todėl planuojame skelbti naują konkursą. Kaip ir praėjusiais metais, dažais pradėsime ženklinti miesto gatves jau balandžio mėnesį. Darbų pradžia priklausys nuo oro sąlygų", - sakė Transporto skyriaus vedėjas P. Keras.

Šiuo metu yra parengti nauji sutarčių projektai, kuriuose numatytos baudos už laiku neatliktus darbus ir mokėjimo atidėjimo terminai už atliktus darbus. Miesto gatvių ženklinimo paslaugos pirkimas bus skaidomas į dvi dalis: horizontalus gatvių ženklinimas dažais ir horizontalus gatvių ženklinimas plastiku.

Numatoma bendra pirkimo vertė - 400 tūkst. litų per metus, iš kurių 300 tūkst. litų bus skirti gatvių ženklinimui dažais, o 100 tūkst. litų - plastiku.

Daugiau naujienų apie infrastruktūrą rasite puslapyje INFRASTRUKTŪROS NAUJIENOS

© i-manager.lt nuotr.

Jį diegusi bendrovė „Fima" panaudojo dar netaikytus Baltijos šalyse inžinerinius sprendimus, dėl kurių duomenų centras atitinka aukščiausius patikimumo ir saugumo reikalavimus, o unikali įranga veikia taupiai ir ekologiškai naudodama elektros energiją.  

„Duomenų centre veikia įmonės veiklos ir finansų valdymą užtikrinančios sistemos, bilietų rezervavimo sistemos. Taip pat čia apdorojama ir saugoma informacija apie krovinius gabenančių traukinių sąstato ilgį, svorį, krovinio tipą ir kitus duomenis, būtinus eismo valdymui. Turėdami galingą duomenų centrą esame technologiškai pasirengę priimti daugiau krovinių iš užsienio rinkų – plėsti verslą į Šiaurės, Rytų, Vakarų regionus" – pristatymo metu kalbėjo AB „Lietuvos geležinkeliai" vadovas Stasys Dailydka.  

 „Pagal įdiegtas technologijas „Lietuvos geležinkelių" duomenų centras yra moderniausias šalyje tokio pobūdžio įgyvendintas projektas" - teigė Gintaras Juknevičius, UAB „Fima" generalinis direktorius. Jo manymu, greitas, efektyvus milžinišų informacijos srautų paskirstymas ir saugumas yra gyvybiškai svarbūs „Lietuvos geležinkeliams" siekinat užtikrinti bendrą eismo saugumą. „Kaip ekspertai leidžiame sau teigti, kad šiandien atidaromas duomenų centras yra saugiausias ir moderniausias duomenų centras toli gražu ne tik Lietuvoje, bet, pagal daugelį parametrų, ir visoje postsovietinėje erdvėje." – sakė G. Juknevičius. 

Daugelis sprendimų  diegiant šį centrą buvo panaudota pirmą kartą Baltijos šalyse. Vienas tokių yra aukščiausio patikimumo ir didžiausio galingumo Baltijos šalyse - nepertraukiamo elektros tiekimo sistema. „Ją diegiant pirmą kartą Lietuvoje buvo sumontuoti du rezervinio maitinimo įrenginiai - dyzeliniai generatoriai su kinetinės energijos kaupikliais. Generatoriai, nutrūkus pagrindiniam elektros energijos tiekimui, duomenų centro veikimą gali palaikyti net 20 valandų be kuro papildymo",- pažymėjo Valdas Vrubliauskas,  „Fima" Automatizavimo ir duomenų perdavimo sprendimų departamento direktorius.  

Be modernios skaitmeninės apsaugos sistemos, duomenų centrą saugo didžiausia Baltijos šalyse apsauginė kapsulė „Lampertz" – patalpa, kurios išorinės sienos net iki 2 valandų išlieka atsparios 1000 C karščio ugniai bei  apsaugo duomenų centrą nuo sprogimų, vandens ir įsilaužimo pavojų. 

Taip pat duomenų  centre buvo įdiegta draugiška aplinkai serverių šaldymo skysčiu sistema, naudojanti lauko oro temperatūrą. Ši sistema leidžia sutaupyti vidutiniškai 30 proc. energijos per metus lyginant su tradiciniais įrangos šaldymo būdais.  

Pasak S. Dailydkos, bendrovei svarbu, kad naujasis duomenų centras yra patikimas, užtikrinantis informacijos saugumą ir apsaugantis bendrovę nuo neigiamų padarinių sistemos sutrikimo atveju. Be to, taupiai naudodamas elektros energiją jis sumažins IT valdymo kaštus. Jis patikino, kad pažangių technologijų taikymas yra būtinas siekiant į mūsų šalies transporto sektorių pritraukti daugiau užsienio investicijų, plėsti geležinkelių transporto verslą Lietuvoje ir didinti jo konkurencingumą.  

Augančių „Lietuvos geležinkelių" poreikių, informacinių bei valdymo sistemų plėtros bei patikimo jų darbo nebepatenkinęs senasis duomenų centras, įdiegus naująjį, tapo rezerviniu. 

© commons.wikimedia.org nuotr.

Pirmuoju reisu iš Briuselio Šarlerua oro uosto atvyko Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) vadovas Freddis Opsomeris, kuris naująją oro jungtį įvertino labai teigiamai. „Tai galimybė Kaunui plėtoti ne tik aktyvesnius ekonominius ryšius su Belgija, tačiau ir puiki proga belgus pakviesti sudalyvauti tarptautinėje šventėje „Hanza dienos 2011" bei Europos krepšinio čempionate", - naujuoju oro uosto maršrutu džiaugėsi Kauno LEZ vadovas.

Naujojo maršruto reikšmę ne tik miestui, bet ir visai valstybei pabrėžė Kauno miesto mero pavaduotojas Rimantas Mikaitis. „Naujoji oro jungtis tarp Briuselio ir Kauno yra reikšminga ne tik turizmui ir verslui, tai labai svarbu politiškai", - pažymėjo R. Mikaitis.

Vasarį pigių skrydžių bendrovė „Ryanair" paskelbė atidaranti savo pirmąją bazę Rytų Europoje - Kauno Karmėlavos oro uoste. Planuojama, kad per Kauną kasmet keliaus iki 1 mln. keleivių, vyks daugiau nei 120 skrydžių per savaitę.

Kauno oro uosto vadovo Arijandas Šliupas teigė, kad naujosios oro jungties su Belgija atidarymas yra tik pradžia.

„Artimiausiu metu planuojame atidaryti dar ne vieną naują maršrutą", - susirinkusiems į spaudos konferenciją naujojo maršruto atidarymo proga sakė Kauno oro uosto vadovas.

„Ryanair" į bazę Kauno oro uoste planuoja investuoti per 140 mln. JAV dolerių, joje iš viso dirbs apie tūkstantį darbuotojų. Kaune numatoma laikyti 2 lėktuvus, kurie iš viso skraidys 18 krypčių. Greta jau esamų skrydžių į Birmingemą, Brėmeną, Bristolį, Briuselį, Dubliną, Liverpulį, Frankfurtą, Stanstedą (Londonas) ir Liutoną (Londonas), nuo gegužės bus pradėti skrydžiai į 9 naujus oro uostus - Getviką (Londonas), Barseloną, Berlyną, Duseldorfą, Edinburgą, Milaną, Oslą, Paryžių ir Tamperę.

Aviakompanija „Ryanair" yra didžiausia Europos pigių skrydžių aviakompanija, 26 šalyse turinti 27 bazes ir skraidanti 649 maršrutais. Šiuo metu „Ryanair" flotilėje yra 163 Boeing 737-800 tipo orlaiviai, o per artimiausius 5 metus bus pristatyti dar 99 nauji lėktuvai. Šiuo metu aviakompanijoje dirba 5000 žmonių, o per šiuos finansinius metus planuojama pervežti apie 60 milijonų keleivių.

Daugiau naujienų apie viešąjį transportą rasite puslapyje VIEŠOJO TRANSPORTO NAUJIENOS