Apžvalgos - Viešojo transporto entuziastai!
Eismo tvarkaraštis
Nuomonės
Kokia informacija Jus labiausiai domina? (galimi keli atsakymai)
Iš viso nuomonių: 32
Fotogalerija
Statistika

PR


Tinklapyje naršo: 1
Svečiai: 1
Užsiregistravę: 0
Naujienos » Apžvalgos

2010 vasario 23-27 d. VĮ „Regitra" vėl organizavo atvirų durų dieną.
Asmeniškai dėkojame p. Gintautui Negelei ir vairavimo egzaminuotojams už nuoširdžius paaiškinimus egzaminų klausimais bei  už sugriautus mitus.


Alksnynės vairavimo mokyklos būsimi vairuotojai.




2009 metais Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos skelbė jau tradiciniu tapusį konkursą "Sėkmingiausias turizmo projektas”.


© Ūdriaus Armalio nuotr.
Devyniose kategorijose buvo apdovanoti sveikatinimo ir poilsio bei kaimo turizmo paslaugų teikėjai, kelionių organizatoriai, apgyvendinimo ir maitinimo įstaigos, turizmo informacijos centrai, infrastruktūros, nekomercinės rinkodaros bei informacijos sklaidos projektai.

Informacijos sklaidos kategorijoje pirma vieta buvo skirta filmui apie Lietuvos ir Latvijos siaurukus "Baltijos siaurukų pasaka” ("Ein Baltisches schmalspurmarchen”)

Filmą, žymaus keliautojo Gintauto Babravičiaus paskatintas, sukūrė vienos iš populiariausių laidų, skirtų geležinkelio entuziastams Vokietijoje, „Eisanbahn- Romantik" prodiuseris Michael Mattig- Gerlach. Prie šios laidos sukūrimo, tiek idėjomis, tiek finansiškai prisidėjo ir kelionių agentūra „Superkelionės.lt". Šios laidos parodymas per Vokietijos televizijos kanalus leido pritraukti vokiečių geležinkelių entuziastų grupes, kurių dėka 110-ojo siaurojo geležinkelio gimtadienio proga pavyko atvežti garinį garvežį.

Unikalia galimybe pakeliauti garvežio traukiamu siauruku pasinaudojo geležinkelio entuziastai iš Vokietijos, Anglijos, Italijos, Naujosios Zelandijos ir kitų šalių. Viso garvežiu važiavo apie 150 turistų iš užsienio ir Lietuvos.

Apie pripažinimą pelniusį filmą, jo kūrimą ir svarbą populiarinant siauruosius geležinkelius Lietuvoje, pakalbinome kelionių agentūros „Superkelionės.lt" vadovą Ūdrį Armalių – idėjinį kelionės gariniu garvežiu vadą bei filmo apie siauruosius geležinkelius bendradarbį.

www.gelsistemos.lt (GS): Papasakokite apie idėją kurti tokį filmą?

Ūdris Armalis (Ū. A.): Filmo kalitininkas ne aš, o Gintautas Babravičius. Jis asmeniškai pažįsta kūrybinę grupę iš Vokietijos, jis ir pasiūlė sukurti filmą apie Lietuvos siauruką.

Vokietija yra "pamišusi” dėl garvežių , o Lietuvoje veikiančių siaurojo geležinkelio garvežių nėra, todėl teko dalį šio filmo filmuoti ir Latvijoje. Po kelių mėnesių turėjo vykti vokiečių fanų kelionė po Latviją, kurios metu buvo užsakytas garvežys – filmavimo grupė prisijungė prie jų.

Kadangi mano kelionių agentūra „Superkelionės.lt" rengia keliones geležinkelio fanams po Baltijos šalis, tai visi kartu kreipėsi pagalbos į mane, kad šiek tiek padečiau.

GS: Kodėl sutikote?

Ū. A.: O kodėl turėjau nesutikti ? Tai garbės reikalas!

GS: Kuo filmas apie Pabaltijo šalių siaurukus įdomus vakariečiams?

Ū. A.: Geležinkelio fanų judejimas yra populiarus tiek Vokietijoje, Anglijoje, tiek ir kitose Vakarų šalyse. Geležinkelio fanai – tai žmonės, kuriems yra įdomi geležinkelio istorija, riedmenys, geležinkelio paveldas. Jie ne tik fotografuoja, bet ir stengiasi nuvažiuoti kuo daugiau kilometrų geležinkeliais. Geležinkelio fanai netgi valdo muziejus, laisvu laiku restauruoja geležinkelio techniką. Įdomumo dėlei, per metus Anglijoje geležinkelio muziejus ir muziejinius geležinkelius aplanko 15 mln. lankytojų ( Anglijoje gyvena virš 60 mln. gyventojų).

GS: Kuo ypatinga laida, per kurią buvo parodytas dokumentinis filmas?

© Ūdriaus Armalio nuotr.

Ū. A.: Manau, labai svarbu, kad apie mūsų siauruką žinotų ne tik Lietuvos žmonės, bet ir užsieniečiai.

Laida „Eisenbahn – Romantik" rodoma nuo 1991 metų, todėl ši ji turi labai didelę auditoriją. Spėjama, kad šios laidos metu parodytą filmą apie Lietuvos ir Latvijos siaurukus matė virš 2 mln. Žiūrovų.

GS: Kuo svarbus Lietuvos siaurasis geležinkelis?

Ū. A.: Jis gali tapti vienu iš stipriausių turizmo traukos objektų šiame regione. Kaip pavyzdį galiu pateikti, kelionę garvežiu 110 siaurojo geležinkelio gimtadienio proga – užsienio turistų grupė užsakė visą Anykščių viešbutį! O kur dar lauktuvės namo, pietūs, vakarienė… Taigi, gyvuojantis siaurukas išlaiko ne tik pats save, bet ir aplinkinius turizmo infrastruktūros objektus.

GS: Ar matoma dokumentinio filmo, parodyto per laidą, nauda, augantis turistų susidomėjimas siauruku?

Ū. A.: Tai yra ilgalaikė investicija. Be abejo, po šio filmo padidėjo susidomėjimas ne tik siauruku, bet ir Lietuva. Todėl manau, kad šiais metais sulauksime daugiau užsieniečių, kurie aplankys siauruką ir Lietuvą.

GS: Ar filmas buvo parodytas Lietuvoje?

Ū. A.: Ne.

GS: Ir neplanuojate? Galbūt tai sukeltų lietuviams pasididžiavimą tuo, ką turime.

Ū. A.: Tai sprendžia televizijos, tačiau, be abejo, norėtume, kad šį filmą pamatytų ir Lietuvos žiūrovas .


© Ūdriaus Armalio nuotr.
GS: Filmas apie Lietuvos ir Latvijos siaurukus pripažintas geriausiu informacijos sklaidos projektu – ką Jums reiškia tas laimėjimas?

Ū. A.: Tai pripažinimas, kad Lietuvą reprezentuojantys objektai yra ne tik Vilnius ir Klaipėda, bet ir mūsų provincija, o turizmo rinka yra ne tik seni pastatai, ar SPA paslaugos, bet ir technikos objektai. Tik turėdami unikalius objektus galime pritraukti daugiau turistų. Tuo labiau, kad gražių pastatų yra ir Prahoje, ir Madride, SPA paslaugos yra ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje.

GS: Kaip filmas susijęs su garvežio atvežimu?

Ū. A.: Po šio filmo parodymo turistai ypač susidomėjo galimybe pakeliauti seniausiu siauruoju geležinkeliu Lietuvoje. Taip ir kilo idėja surengti kelionę garvežiu iš Anykščių į Panevėžį.

GS: Iš kur atkeliavo garvežys?

Ū. A.: Iš Estijos siaurojo geležinkelio muziejaus (http://www.museumrailway.ee/). Galime tik pavydėti šiam muziejui, nes jie turi labai didelę siaurojo geležinkelio riedmenų kolekciją. Šiuos riedmenis dažniausiai dovanoja muziejaus rėmėjai.

Lietuvoje, deja, visi garvežiai yra neveikiantys. Lietuviškojo siauruko vagonus traukia šilumvežiai TU2.

GS: Kokios pagrindinės problemos, su kuriomis susidurėte įgyvendinant šį projektą?

Ū. A.: Su filmu jokių problemų nebuvo – tiesiog iš anksto susiderinome, ko nori televizija, ir pradėjome dirbti. Į visą tai labai geranoriškai pasižiūrėjo tiek siaurojo geležinkelio vadovybė, tiek muziejus, tiek ir siauruko keleiviai. O kadangi aš pats dirbu su geležinkelio fanais, tai visi reikalavimai buvo žinomi. Filmavimui dar labai padėjo oras!

O su garvežiu buvo sudėtingiau – kadangi garvežiai ruože Anykščiai – Panevėžys nevažinėjo jau 60 metų, tai nebuvo aišku, ar užteks vandens, malkų. Nebuvo aišku ir ar pats garvežys ištvers tokį kelią – 300 km.

Teko spręsti daugybę organizacinių problemų – vandens pristatymo, malkų rezervo, ką daryti sugedus garvežiui ir t.t. Pagaliau, mūsų tikslas buvo atkurti 1950 metus, tad teko ieškoti tokio laikotarpio mašinų. Deja, organizuojant šią kelionę vienos idėjos taip ir nepavyko įgyvendinti – ieškojau tikro vežimo su mediniais ratais, tačiau, deja deja… tokių jau nėra…

Pasinaudodamas proga norėčiau dar kartą padėkoti visiems, prisidėjusiems, tiek prie filmo kūrimo, tiek prie kelionės garvežiu – be Jūsų nuoširdaus darbo mažyčiai stebuklai neįvyksta!

GS: Ar dar planuojate panašių projektų?

Ū. A.: Palauksime kada Lietuva pati turės veikiančių garvežių.

www.gelsistemos.lt


Šis tekstas yra Kaunastrans.lt ir autoriaus nuosavybė, teksto citavimas ar atkartojimas be išankstinio prašymo yra draudžiamas.

Vasario 14 d. AB "Lietuvos geležinkeliai” ir turizmo agentūra "Senamiesčio gidas” pakvietė vienytis ir kartu Rumšiškėse atšvęsti linksmiausią žiemos šventę – Užgavėnes. Iš Vilniaus į Pravieniškes atvykę šventės dalyviai autobusu buvo vežami į renginį ir atgal.


© "Senamiesčio gidas" archyvo nuotr.
Apie idėją ir jos įgyvendinimo sėkmę pakalbinome turizmo agentūros "Senamiesčio gidas” vadovą Reginaldą Teišerskį.

www.gelsistemos.lt (GS): Kaip gimė idėja į Užgavėnes vežti traukiniu?

Reginaldas Teišerskis (R. T.): Paprastai Užgavėnių šventėje Rumšiškėse dalyvauja 20-30 tūkst. žmonių, dėl to susidaro spūstys, transporto kamščiai. Mes, turizmo agentūra "Senamiesčio gidas”, kiekvienais metais ten vežantys norinčius dalyvauti individualius turistus, sugalvojome, kad šiemet dalis turistų iki Pravieniškių galėtų atvažiuoti geležinkeliu, o nuo ten mūsų autobusiukai nuvežtų juos iki šventės.

GS: Kiek dalyvių sulaukė tokia akcija?

R. T.: Tai buvo pirmas kartas, kai nuvykimas į šventę buvo organizuojamas tokiu būdu. Tad buvo 35 dalyviai – tie kurie iki Pravėniškių atvažiavo dviem traukiniais (dauguma iš jų, 27 žmonės,  atvažiavo pirmuoju). Mūsų autobusiukai nuvežė juos iki Rumšiškių centro. Po renginio dviem reisais šventės dalyviai buvo parvežti atgal iki Pravieniškių.

GS: Kiek dalyvių tikėjotės, kokiam jų skaičiui buvote pasiruošę?

R. T.: Apie tai, kiek žmonių nusipirko bilietus traukiu, „Lietuvos geležinkeliai"  mus informavo iš karto. Jeigu būtų pasakę, kad atvyksta šimtas žmonių, mes būtume galėję ir juos pervežti – juk laikėme paruoštus autobusus Kaune.

Šįkart vežėme autobusiukais po 20 vietų. Bet buvo galima ir didesnį žmonių srautą pervežti – tiesiog nebuvo tiek daug norinčių.

GS: Kaip manote, kodėl buvo tiek nedaug norinčių?

R. T.: Gal dėl to, kad reklama pasirodė tik paskutinę minutę –  žmonės nespėjo susiplanuoti. Reikia daugiau apie renginį ir tokį keliavimo į jį būdą skelbti spaudoje.

GS: Kas keliavo traukiniu?

R. T.: Daugiausia jaunimas – tie, kurie nieko nebijo. Jiems nebaisu, net jei autobusas nebūtų. Tačiau mes laukėme ir visi buvo patenkinti.

GS: Kokius akcijos privalumus išskirtumėte?

R. T.: Iki Pravieniškių žmonės keliavo naujuoju dviaukščiu traukiniu – tai atrakcija. Jaunimui įdomu važiuoti tokiu geros kokybės traukiniu. Aš ir pats mielai važiuočiau. Autobusu gi visi važinėja, o traukinius reikia populiarinti.

GS: Kaip vertinate šią akciją?

R. T.: Tai buvo įdomus eksperimentas, kuris išryškino akcijos pliusus ir minusus. Dabar mes žinome, ką ir kaip reikia daryti. Reikėtų, kad būtų parduodamas visas turistinių paslaugų paketas – vežimas traukiniu, autobusu Pravieniškės-Rumšiškių muziejus ir bilietas į šventę. Žmogui patogiau, kai už viską jis moka vienąkart, o ne už kiekvieną paslaugą atskirai, kaip buvo šį kartą.

GS: Ar planuojate daugiau panašių akcijų?

R. T.: Norėtume ir toliau bendradarbiaut su geležinkeliais. Bandysim siūlyti tokį pat vežimo būdą ir į kitas Rumšiškėse vykstančias šventes – Velykas, Jonines, Žolines.

www.gelsistemos.lt


Šis tekstas yra Kaunastrans.lt ir autoriaus nuosavybė, teksto citavimas ar atkartojimas be išankstinio prašymo yra draudžiamas.

„Eismo kontrolė" - toks užrašas puikuojasi ir turbūt turėtų gąsdinti eismo taisykles pažeidinėjančius vairuotojus, bet... būkite ramūs - „eismo kontrolė" - tai tik automobilis, o jo ekipažas - tik keleiviai.

Verkia žmonės, kad Klaipėdos senamiestis miręs, nes buvo įvesta automobilių stovėjimo rinkliava. Ar tikrai senamiestis tuščias - nei automobilių, nei žmonių? Anaiptol!!!! Pilna čia automobilių, pilna čia žmonių, pilna čia pažeidėjų. Tik va, pažeidėjų kontrolieriams tai nelabi rūpi. Suprantama, juk lauke - šalta, drėgna, visur sniegas - negi lipsi iš šiltos mašinos, kad kažkam ratus užblokuotum ar lipduką apie prasižengimą klijuotum. Pastovės ir nuvažiuos... gal niekas nematys... ai...




Na, kita vertus, reikia parodyti, kad dirbame - sustokime, pažiūrėkime, kas čia ne taip. Hmm...„Audi" lyg ir nieko stovi (nepažeidžia KET?), bet va, ten toliau už „plytos" stovi kažkokie keturračiai. Nėra stovėjimo kvituko? Yra!!! OK. Paliekam ramybėj. Nėra. Ai, gal SMS susimokėjo, gal ne. Teeegul stovi.
„Plyta"? Negalima įvažiuoti? Ai, šalta, alga kukli...



Dar kartą sakau - duokite krivulę, kvitų, protokolų knygelę, uniformą - bus lėšų pensijoms!

KET:
155. Sustoti ir stovėti draudžiama:
155.8. važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tą pusę, kuri yra priešais šoninį kelią trišalėse sankryžose su ištisine ženklinimo linija arba skiriamąja juosta;
155.10. ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus arba kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui;

Kelio ženklas Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama" - draudžiama įvažiuoti visoms transporto priemonėms, išskyrus maršrutinį transportą









vairuoju.blogspot.com


Šis tekstas yra Kaunastrans.lt ir autoriaus nuosavybė, teksto citavimas ar atkartojimas be išankstinio prašymo yra draudžiamas.


Lietuvoje šviesoforų struktūriniai skirtumai ne tik stebina, bet ir glumina - naujai statomų šviesoforų išdėstymas ir struktūra panaši į Vakarų Europos. Antai senieji arba kai kurie neatidžiau pastatyti naujieji - vis dar seno tipo ir būtent tokie kelia didžiausius nepatogumus vairuotojams. O kartais - net ir rimtą grėsmę eismo dalyvių saugumui.

Šiame rašytiniame reportaže apžvelgsiu šviesoforų panašumus, skirtumus ir trūkumus kai kuriose Europos šalyse. Žinoma, nepamiršiu ir Lietuvos...

Klaipėdoje pastebėjau įdomią šviesoforų su papildoma sekcija kombinaciją:


Įdomiausia situacija, kai papildoma rodyklė į kairę nedega - tuomet žalia šviesoforo spalva leidžia važiuoti visomis kryptimis (vadinasi galima sukti ir į kairę?), tik kairysis posūkis nėra apsaugotas - reikia praleisti iš priekio atvažiuojančius automobilius ir pėsčiuosius.

Pagrindinis ir labai reikšmingas tokio šviesoforo trūkumas - tamsų darganotą vakarą ten ir labai atidus vairuotojas gali nepastebėti, kad prie pagrindinės šviesoforo sekcijos primontuota papildoma šviečianti sekcija su rodykle į kairę. Paaiškinu kodėl vairuotojas gali nepastebėti - pagal galiojančius standartus ir logiką, kai prie pagrindinės sekcijos primontuota papildoma šviečianti sekcija, pagrindinės sekcijos žaliosios šviesos apskritime turi būti nubrėžtos rodyklės, nurodančios galimas važiuoti kryptis (tiesiai arba tiesiai ir į dešinę). Nešviečiant kairiajai papildomai sekcijai, vairuotojas mato tik pagrindinės sekcijos žalią šviesą, kurios apkritime nėra jokių kryptį tikslinančių rodyklių, o tai logiškai suprantama kaip leidimą važiuoti visomis kryptimis.





Vilniuje ir Kaune situacija kiek kitokia:

Kol nedega žalia papildoma rodyklė, pagrindinėje sekcijoje esantis signalas būna su nupiešta rodykle tiesiai (ir į dešinę). Tuomet kol nedega papildoma rodyklė, gali važiuoti tiesiai arba į dešinę.















Tačiau patogiausias yra toks šviesoforas (naudojamas į Vakarus, Pietus ir Šiaurę nuo Lietuvos):


Tokių šviesoforų yra ir Kaune. Tuomet lengvai suprantama, kada galima sukti į kairę, kada - ne - tiesiog tą rodo šviesoforas su rodyklėmis į kairę Beje, toks šviesoforas yra ir Lietuvos Kelių eismo taisyklėse (KET).














Kaunas, Nuokalnės ir Jonavos gatvių sankryža:


padidinti vaizdą                              padidinti vaizdą

Slovėnijos pavyzdys:
Dvi pagrindinės sekcijos su skirtingų krypčių šviesoforais - saugiausiais ir suprantamiausias variantas! Beje, ir labiausiai paplitęs Europoje...













Bulgarija:

























Belgija
:















Čekija:

























Lenkija:















Danija:
























Grįžtame prie kaimynų. Netgi estai turi raudonas sekcijas su rodyklėmis į kairę!






















Taigi tokius šviesoforus numato ir Lietuvos įstatymai. Šiuo metu šviesoforų statymą reglamentuoja Lietuvos standartas LST 1405:1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas". Tačiau jau greitai jis neteks galios, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialistų patirtimi ir Vakarų Europos atitinkamų normatyvinių techninių dokumentų nuostatomis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos užsakymu yra parengtas dokumentas „Kelių šviesoforų įrengimo taisyklės KŠĮT 09". Šiuo metu dokumentas yra suderintas ir perduotas tvirtinimui Susisiekimo ministerijai. Patvirtinus šį dokumentą, Lietuvos originalusis standartas LST 1405:1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas" bus skelbiamas netekusiu galios. Tad tikėkimės, šiose taisyklėse bus numatyti normalūs, visame pasaulyje naudojami šviesoforai. Nes dabar Lietuva ir Latvija yra vienintelės Europos Sąjungos valstybės, reguliuojančios kairįjį posūkį su viena žalia rodykle (kaip kokia našlaite).

Ir dar atkreipkite dėmesį, kad pasaulio patirtimi rodyklės leidžiamo signalo sekcijoje yra žalios juodame fone, o ne kaip pas mus pagrindiniame šviesofore - juodo kontūro žaliame fone. Taip yra todėl, kad vairuotojas aiškiai matytų, kokia kryptimi važiuoti:

















Dalius Santockis


Šis tekstas yra Kaunastrans.lt ir autoriaus nuosavybė, teksto citavimas ar atkartojimas be išankstinio prašymo yra draudžiamas.

1-5 6-10 11-15
ketvirtadienis, 2010-03-18, 03:19:45
Malonu, kad apsilankėte. Jūs lankotės kaip Svečias
Prisijungti
Vartotojas:
Slaptažodis:
Rekomenduojame
Naujienos iš Kauno
Verta dėmesio!
Kauno oro uostas
Vairavimo mokymas